Aplinkui tik ir te girdime: tikslų išsikėlimas, jų siekimas, atkaklumas, didesnės pajamos, laimė. Nuostabi seka, deja, toli nuo realybės. Tas, kas daug dirba – nebūtinai turi daug pinigų, o turtingas – nebūtinai yra laimingas. Išklausiusi Rimvydo Židžiūno požiūrio plėtimo seminarą apie „Moteriškus ir vyriškus talentus, siekiant tikslų“ pradėjau svarstyti klausimą, ar tikrai aš noriu siekti dar ir dar? O gal jau gana to, ką turiu?

Šiame tinklaraščio įraše noriu pasidalinti darbuotojų piramide, kurią aprašiau remiantis R. Židžiūno paskaita. Šiuolaikinėje socialinėje visuomenėje egzistuoja penki sluoksniai:

  1. juodadarbiai,
  2. baltadarbiai,
  3. strategai,
  4. stambūs rinkos žaidėjai ir
  5. super žmonės.

Pirmieji trys užima 80 proc. visuomenės ir kaupia 20 proc. pasaulio pinigų. Sakau „kaupia“, nes šių žmonių tikslas yra savo būstas, automobilis, kitas automobilis, sodas ir pan. Jie pinigus uždirba ir išleidžia. Likę du sluoksniai žmonių užima tik 20 proc. visuomenės, tačiau būtent jie varinėja 80 proc. pasaulio pinigų. Jie pinigus uždirba ir investuoja, iš pinigų daro pinigus.

Kokie žmonės priklauso kiekvienam iš socialinių sluoksnių?

Juodadarbiai. Tai žmonės, kurie dirba monotoninį darbą rankomis. Pasaulyje yra daugiausiai tokių žmonių: gatvės šlavėjai, virėjai, statybininkai, masažistai, siuvėjai ir t.t. Jie diena iš dienos dirba tą patį darbą, reikalaujantį tų pačių įgūdžių.

Baltadarbiai. Tai žmonės, kurie dirba monotoninį darbą smegenimis. Kitaip tariant, „žmonės prie kompiuterio“: administratoriai, vadybininkai, buhalteriai ir pan.

Strategai. Tai plataus profilio žmonės, kurie turi nuveikti daug skirtingų dalykų, kad pasiektų tikslą. Pavyzdžiui, įvesti naują produktą į rinką, įkurti įmonės padalinį, atidaryti restoraną ar pan. Jie kuria strategiją, samdo darbuotojus, vadovauja ir pan.

Stambūs rinkos žaidėjai. Tai žmonės, kurie reguliuoja rinkas. Pavyzdžiui, stambūs investuotojai, įstatymų leidėjai ar pan. Paprastai jie žaidžia labai didelėmis pinigų sumomis.

Super žmonės. Tai žmonės, kurių ištartas žodis pasauliui daro didelę įtaką, pavyzdžiui, Anglijos karalienė. Bet kokia jos kalba ar duotas ženklas gali pasaulio rinkas apversti aukštyn kojomis. Visatoje yra 3-5 proc. super žmonių. Dažniausiai jie yra nežinomi plačiajai visuomenei. Gali būti super didelių įmonių įkūrėjai, jau „išėję į pensiją“. Visą veiklą kuruoja kiti žmonės, o jie tik džiaugiasi metiniais multi milijoniniais dividendais.

Socialinės visuomenės sluoksniai (piramidė)

Laikas – pinigai

Matyt šis posakis atsiradęs ne veltui. Kas kiek turi laiko? Gatvių prižiūrėtojas atėjo į darbą gerai išsimiegojęs, pašlavė gatvę švilpaudamas ir išėjo namo 17 val. Namie žiūri televizorių, valgo picą ir guli ant sofkutės. Užsimanius, išeina užsitarnautų atostogų mėnesiui laiko. Tuo tarpu strategas ar rinkos žaidėjas visą naktį nemiegojo, nes mąstė apie taktinius veiksmus, galinčius nulemti sėkmę ar nesėkmę. Konkrečių darbo valandų neturi, darbas tęsiasi 24 val. per parą. Atostogauti ar sirgti draudžiama, nes verslas nelaukia, reikia dirbti dabar. Kaip manote, kuriame sluoksnyje žmonės labiau atsipalaidavę ir džiaugiasi gyvenimu?

Pinigai – laimė

Madinga sakyti „ne piniguose laimė“, „bet jų kiekyje“ – kas nors būtinai priduria. O iš tikrųjų laimė nei viename, nei kitame. Laimė yra mūsų galvose ir priklauso nuo gyvenimo būdo.

Nors mums atrodo, kad jei turėčiau milijoną, tai rūpesčių neliktų. Iš tiesų jie būtų, tačiau kitokie. Galbūt jūs galėtumėte nusisamdyti geriausią šalies gydytoją, turėti greičiausią mašiną, gyventi patogiuose namuose, bet tuo pačiu rūpintumėtės savo ir šeimos saugumu, galbūt svarstytumėte apie apsaugą, nerimautumėte dėl turto nuvertėjimo ir kt. Yra posakis „auga vaikai – auga vargai“, tą patį galima sakyti ir apie pinigus.

Dirbk ir būsi turtingas

Yra daugybė motyvacinių knygų, rašančių „dirbk, dirbk, dirbk ir tau bus atlyginta“, t.y. tapsi turtingas. Šioj vietoj vėl yra šiek tiek painiavos. Šis pasakymas galioja vidurinio sluoksnio atstovams. Kuo intensyviau jie dirbs, tuo greičiau pramuš projektą ir uždirbs pinigų. Arba kuo geriau praves derybas, tuo didesnį uždarbį gaus. Tuo tarpu, juodadarbis ar baltadarbis, gali kiaurą parą dirbti, bet turtingu netaps.

Kuo aukštesnis vadovas, tuo prastesnė sveikata

Sveikata prastėja ne nuo darbo, o nuo patiriamo streso. Juodadarbiui visuomet atrodo, kad vadovai tik sėdi ir nieko neveikia, ir kokius pinigus gauna! Iš tiesų, vadovai turi priimti nepaprastai sudėtingus sprendimus, jie neša didžiules atsakomybes tiek už žmones, tiek už tolimesnę verslo ateitį. Bet koks neapsvarstytas sprendimas gali jiems labai brangiai kainuoti. Nuolat patirdami įtampą, jie suserga. Štai kodėl vadovai-turtingi žmonės propaguoja sveiką gyvenseną: prižiūri mitybą, sportuoja, užsiima saviugda ir pan. Nes tai padeda išgyventi atsakomybės naštą ir aplinkos spaudimą. Tuo tarpu, sodininkas ar gatvės šlavėjas, o gal mūrininkas gali dirbti švilpaudamas mėgstamiausią dainą.

Apie mano patirtį

Rimvydo Židžiūno požiūro plėtimo seminare šios piramidės sluoksniai buvo įvardyti kitais žodžiais. Aš drąsiai pavadinau „juodadarbiai“, „baltadarbiai“. Galbūt kažką tai supykdys, tačiau man patinka dalykus įvardyti taip, kaip yra, „nesukant uodegos“. Aš pati balansuoju tarp strategės ir baltosios darbininkės sluoksnių. Tačiau pradėjau nuo apačios. Vos tik man sukako 18, sėdau į prekybos centro kasą. Pyp, pyp, pyp kasdien po 10 valandų. Ir žinote ką, tas darbas man visai patiko! Aš šypsojausi pirkėjams, sveikinausi, gaudavau arbatpinigių J Kitą vasarą išvykau į Anglijos laukus skinti braškių, dar vėliau – valyti kambarių į Amerikos viešbučius. Taigi, aš tikrai žinau, ką reiškia būti juodadarbiu. Ką reiškia lenkti nugarą. Ką reiškia uždarius darbovietės duris lėkti į paplūdimį degintis ar pas draugus stebėti krepšinio rungtynes. Šiandien aš nerandu laiko draugams, dažnai dirbu su kompiuteriu vėlyvą vakarą ar keliuosi 5 ryto tam, kad viską suspėčiau. Dažnai nemiegu naktimis, nes nuo patiriamos įtampos tiesiog neužmiegu.

Žinoma, yra ir geroji to pusė. Jei prieš 15 metų turėjau skaičiuoti uždirbamus litus, tai šiandien retai kreipiu dėmesį į maisto kainas. Finansinė padėtis gerėja, kartu su ja ir asmeninis pragyvenimo lygis. Tačiau rašydama šį tinklaraščio įrašą aš rimtai svarstau – ar tikrai noriu kopti dar aukštyn? Ar tikrai noriu užsikrauti dar didesnę atsakomybę ir konkuruoti su kitais stambiais rinkos žaidėjais? O gal geriau ištobulinti esamą padėtį ir džiaugtis gyvenimu?